Statyba ir architektūra darnios plėtros kelyje

Per 25 metus statyba ir architektūra aktyviai tenkino visuomenės poreikius būsto, paslaugų, verslo ir kitai infrastruktūrai, gražino miestų ir gyvenviečių aplinką, gerino gyvenimo kokybę. Sėkmė buvo susijusi su bendru ekonomikos augimu ir nuopuoliais (1997, 2007–2009 m. krizės), paveldėtomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, prieštara tarp paveldėtų ir naujų reglamentavimo sistemų, užtrukusios plėtros vizijų paieškos urbanistikoje. Sunku tiksliai apibūdinti įvykusių plėtros pokyčių mąstą ir indėlį į šalies gerovę, tačiau visose srityse atsirado daugiau gylio, įdomesnių idėjų, stiliaus paieškų.  Ekonomine prasme Lietuva tapo urbanizuota Baltijos regiono valstybe, 67 proc. gyventojų gyvena miestuose ir miesteliuose, kur sukuriama didžiausia gerovės dalis. Vis dėlto geriausias permainų indikatorius yra šiuolaikinė Lietuvos architektūra.

 

Naujų būsto statyba tapo svarbiu plėtros varikliu, skatino Lietuvos miestų urbanistinių struktūrų ir kraštovaizdžio kaitą, pagerino žmonių gyvenimo sąlygas, tačiau ES vidurkio (36 kv. m gyventojui) dar nepasiekė. Vertinant pasiektus rodiklius ir atsižvelgiant į Lietuvos būsto strategiją, kurioje iki 2020 m. planuojama pasiekti 29 kv. m vienam gyventojui rodiklį, galima prognozuoti būsto statybos perspektyvą, tačiau be šuolių ir gerai apgalvotą.

Kultūros, žinių ekonomikos slėniai ženklina šalies ūkio perėjimą nuo pramonės į žinių ekonomiką, informacinę visuomenę. Mokslo slėnių objektai reikšmingi šalies urbanistikos bei architektūros raidai, pasižymi kūrybiniu meistriškumu ir statybos darbų kokybe, sukuria galimybę pritraukti užsienio investicijas, plėsti bendradarbiavimą su tarptautinėmis kompanijomis, kitų šalių mokslininkais ir didinti šalies konkurencingumą. Jie išsiskiria aukšta statybos ir architektūros darbų kokybe.

ES struktūriniai fondai suaktyvino sporto ir kultūros objektų statybą. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose pastatytos sporto arenos. Kultūros industrijos poreikiams pritaikytos buvusių gamyklų, spaustuvių pastatai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. 2011 m. Kaune pastatyta moderniausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena. Miestai pasipildė šiuolaikiškais ženklais, pretenduojančiais tapti laikmečio simboliais. Komercinės paskirties objektų statyboje esminis lūžis įvyko prasidėjus sparčiai nacionalinių prekybos tinklų ir jų centrų plėtrai.

Didieji miestai pasistiebė aukštyn. Dėl užsitęsusios žemės reformos, neefektyvaus valdymo bei teritorijų planavimo trukdžių miestų viduje tapo sunku suformuoti didelius sklypus statybai. Statydami aukštybinius pastatus vystytojai surado išeitį. Ir nors dėl aukštybinių pastatų statybos vyksta aršios diskusijos, Vilniaus urbanistinė kalva dešiniajame Neries krante galėtų būti tinkamu kompleksiniu urbanistinės estetikos pavyzdžiu. Didelis, kompleksiškai suvaldytas projektas miesto centre simbolizuoja ilgametės daugelio urbanistų svajonės įsikūnijimą ir Vilniaus tapimą ES valstybės sostine (pirmieji pastatai ir Europos aikštė pastatyti 2004 m., čia įvyko įstojimo į ES šventė). Norisi tikėti, kad ateityje dešiniojo Neries kranto vystymo projektai stiprins kalvos simbolinę prasmę.

Skirtingai nei Vakarų šalyse, Lietuvos miestuose yra nemažai žemės sklypų su infrastruktūra, galinčių patenkinti visuomenės ir nekilnojamojo turto rinkos poreikius, visų pirma tai – buvusių sandėlių ir gamyklų teritorijos, kurios turėtų būti konvertuojamos į naujus ekologiškus daugiafunkcius kvartalus.

Darnios plėtros horizontuose, skirtingai nei rinkoje, sąstingio nebūna, nes greitėjantys civilizacijos tempai, naujų idėjų, tobulesnių technologinių ir architektūrinių sprendimų gausa verčia pasitempti, keistis informacija, žiniomis, turėti viziją ir konsoliduoti išteklius jai įgyvendinti.

 


Twitter Facebook