Birželio 11 dieną aš, kartu su komandos narėmis Ina, Julija, Gyte ir Agne lankiausi Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos paviljono atidaryme. Minimalistinis architekto Asif Khan sprendimas puikiai įkūnija britų siunčiamą žinutę.

Paviljonas lankytojus kviečia į kelionę po naujausių britų inovacijų ir atradimų pasaulį, pakeitusių kiekvieno mūsų gyvenimą ir pasaulį. Pirmiausiai pakeri NASA saulės fotografijos, kuriose užfiksuotos saulės paviršiuje išsilaisvinančios gaivališkos energijos pliūpsniai ir transformacijos. Paviljono širdis – apie 800 kompiuterių Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos kraštovaizdžio motyvais sukurtas neegzistuojantis 360 laipsnių peizažas, kurio kūrimas užtruko ilgiau nei mėnesį. Peizažą papildo viduryje įkomponuota jurtos imitacija, menanti šių metų parodos šeimininką Kazachstaną. Liečiant plastikines jurtos konstrukcijas, jos įsižiebia ir pamažu keičia minėto peizažo apšvietimą, dienos laiką ir garsus. Efektui sukurti pasitelkiamos visos naujausios kompiuterinės vaizdo ir garso technologijos. Toks interaktyvus žaidimas leidžia pamiršti įprastą dienos ritmą, nusiraminti ir tiesiog pasinerti į mokslininkų ir menininkų sukurtą pasaulį. Ekspozicijos kulminacija – ilgaamžiška grafeno medžiaga, kuri, anot britų mokslininkų, ateityje galėtų pakeisti energijos gamybos ir vartojimo metodus. Jau šiandien iš grafeno gaminamos ploniausios pasaulyje elektros lemputės, kurias galima pamatyti britų paviljone. Po paviljono komisaro Charles Hendry ir ambasadoriaus Kazachstane sveikimo žodžių bei ekskursijos po ekspoziciją, turėjome galimybę, kartu su paviljono šeimininkais bei garbiais  svečiai, pasilikti britiškiems pusryčiams svečių zonoje. Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos paviljono komisaras ir diplomatai buvo itin svetingi: jie ne tik parodė kaip taisyklingai tepti sūrio kremu ir džemu tradicinius jų pyragėlius Scones, tačiau ir plačiai papasakojo apie savo kultūrą, įspūdžius Astanoje bei pažadėjo atvykti į mūsų paviljone numatomus renginius.