Energetinė nepriklausomybė. LNG terminalas

Gamtinių dujų tiekimo sistemai tenka labai reikšmingas vaidmuo šalies energetikos sektoriuje. Gamtinės dujos magistralinių ir skirstomųjų dujotiekių tinklu tiekiamos didžiausių Lietuvos miestų ir daugelio rajonų centrų pramonės įmonėms, elektrinėms ir katilinėms, paslaugų sektoriaus ir namų ūkio vartotojams. Iki 2015 m. Gamtinės dujos iš Rusijos į Lietuvą tiekiamos vieninteliu 1200 mm skersmens dujotiekiu nuo magistralės Jamalas – Vakarų Europa per Baltarusiją.

Padėtis pasikeitė, kai 2014 m. spalio 27 d. į Klaipėdos uostą įplaukė Pietų Korėjoje pagamintas galingas laivas „Independence“ – plaukiojanti talpykla su dujinimo į renginiu. Šis laivas, panaudodamas Kuršių mariose prie Kiaulės nugaros salos pastatyto suskystintų dujų terminalo įrangą ir po mariomis nutiestą jungiamąjį dujotiekį suteikia realią galimybę tiekti dujas į esamus gamtinių dujų magistralinius tinklus. Terminalas gali patiekti apie 3 mlrd. m3 dujų per metus, gabenant jas laivais–dujovežiais iš viso pasaulio ir jau tapo alternatyva iki šiol vieninteliu keliu į Lietuvą vamzdynais importuojamoms dujoms, gaunamoms iš Rusijos.

2014 m. Bendrovė „Litgas“ pasirašė penkerių metų trukmės sutartį su Norvegijos kompanija „Statoil“, kuri kasmet patieks po 540 mln. m3 gamtinių dujų ir patenkins apie 20-25 proc. šalies gamtinių dujų poreikio. Likusią dalį dujų konkurencinėmis sąlygomis galės patiekti terminalas iš pasaulio rinkų arba kiti tiekėjai, tarp jų ir Rusijos kompanija „Gazprom“, jei pasiūlys mažesnę kainą.

Iš norvegų Hoegh LNG įmonės nuomojamas SkGD dujinimo laivas-prieplauka Independence ir visas SkGD terminalo projektas penkerius metus buvo kritikuojami, ko gero, kaip joks kitas. Lietuvių politikai dažnai sakė, kad jis per didelis, jo nuoma – nepakeliamai brangi. ES neslėpė savo nepasitenkinimo dėl to, kad Lietuva ėmė kurti dujų tiekimo alternatyvą savarankiškai. Tačiau didžiausią kritikos laviną šiam projektui skyrė Rusijos valstybinė propaganda. Lyg nujausdama, kad Independence reiškia galą Gazprom monopoliui Lietuvoje, o ilgainiui ir Baltijos šalyse. Propaganda nesuveikė. Net konservatyvioji Achema, kurios bendradarbiavimas su Gazprom siekia dešimtmečius, nutarė pusę suvartojamo dujų kiekio įsigyti iš Gazprom konkurentų.

Dominykas Tučkus, UAB “Lietuvos energija” valdybos narys pabrėžia, kad Lietuvos importuotojų sąnaudas sumažino palankios galimybės, susiklosčiusios SkGD globalioje rinkoje, kurioje vyrauja perteklius. Kita vertus, jie pademonstravo gebėjimą bendradarbiauti, derinti savo interesus ir derėtis su Statoil vienu balsu.

“Žinoma, - sako p. Tučkus, - šiandien mes naudojamės palankiomis sąlygomis rinkoje, kur daug galimybių įsigyti dujas neatidėliotinais sandoriais ir, palyginti nebrangiai. Kita vertus, dauguma dujų importuotojų neturi ilgalaikių įsipareigojimų su kitais tiekėjais, kas šiaip jau nėra įprasta dujų prekybos versle.”

Ponas Tučkus sako, kad ir aplinkybės rinkoje ateityje gali pasikeisti, todėl jis nesureikšmina to, kad šiandien Gazprom nebėra didžiausias dujų tiekėjas į Lietuvą. “Svarbiausia tai, kad mes galime rinktis ne iš vieno pasiūlymo, kuris mums yra atsiunčiamas po Šv. Kalėdų, o iš kelių”, - sako p. Tučkus.

Dabar Lietuvos dujų sektoriaus įmonės vertina galimybes dujas eksportuoti į kitas Baltijos šalis ne Gazprom, o pasaulio rinkų nustatomomis kainomis. Estų pirkėjai jau pernai pirko dujas lietuviškoje Get Baltic biržoje. Kol kas jų pirkti kiekiai yra nedideli. Lietuviai su viltimi žvelgia į Latviją, kurioje 2017 m., pasibaigus dujų prekybos, transportavimo ir skirstymo monopoliui, rasis 1,1 mlrd. kub. m. dujų apimties rinka, atvira civilizuotai konkurencijai.

 


Twitter Facebook