Lietuvos Energetika Spausdinimo versija

XX a. pabaigoje atkūrusi nepriklausomybę Lietuva susidūrė su daugybe iššūkių, tarp kurių labai svarbus buvo energetinis  savarankiškumas. Įdėta daug pastangų diversifikuojant energetinį ūkį, o vien per pastaruosius penkerius metus Lietuvai pavyko įgyvendinti kelis ypatingai svarbius energetikos projektus: SGD terminalas, elektros tiltai „LitPol Link“ ir „NordBalt“, sujungę Lietuvą su Šiaurės ir Vakarų energetinėmis sistemomis, labai sustiprino jos energetinį savarankiškumą.

Atsižvelgus į pasaulinę dinamiką energetikos plėtroje ir Paryžiaus klimato kaitos konferencijos susitarimus, Lietuva aktyviai kreipia žvilgsnį į atsinaujinančią energetiką ir alternatyvius energijos šaltinių panaudojimo būdus. Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai iki 2020 m. užtikrinti, kad bendrame galutiniame šalies energijos suvartojime 23 proc. energijos sudarytų energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, jau pasiektas, todėl būtina ne tik išlaikyti pasiektą lygį, bet ir jį didinti. Lietuva turi ypatingai gerą įdirbį šilumos ir elektros energijos gamyboje, naudojant  biokurą, vandens, vėjo bei saulės energiją. Plėtojamos naujos biomasės apdorojimo ir saulės fotomodulių gamybos  technologijos. Šiuo metu Lietuvoje yra instaliuotos 2428 elektrinės, gaminančios elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių. 2015 m. šiose elektrinėse, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, iš viso buvo pagaminta apie 35 proc. viso 2015 m. šalyje pagaminto elektros energijos kiekio. Lietuvoje vis labiau plečiasi naujos kartos saulės elementų pramonė. BOD grupė, kurios „stiklas – stiklas“ moduliai elektros generuoja 12% daugiau nei kokybiškiausi konkurentų analogai, sėkmingai įgyvendina projektą Malaizijoje ir kt. 

Taupant šilumos energiją Lietuvoje sparčiai vykdoma daugiabučių namų renovacija, vystomos aplinkai itin draugiškos aktyvaus ir pasyvaus namo koncepcijos. Galime pasigirti turėdami pirmąją pasaulyje BREEAM sertifikatu įvertinta sporto areną (Kauno „Žalgirio arena“). Lietuvos Vyriausybė siekia skatinti pramonės įmones mažinti energijos panaudojimo intensyvumą ir yra suplanavusi paramą inovacijoms atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimui, naujų atsinaujinančių energijos išteklių efektyvaus panaudojimo technologijų kūrimui ir diegimui. Valstybės strategijoje yra numatyta didinti investicijas į elektrinių automobilių infrastruktūros gerinimą (pvz., Klaipėdoje jau konstruojami elektriniai autobusai). Plečiant elektromobilių tinklą Lietuvoje vien 2017-aisiais bus įkurta keliasdešimt greitos įkrovos stotelių automagistralėse ir 150 prieigų miestuose.

Verslas vis daugiau perima gerosios praktikos „žaliosios energetikos“ srityje įdiegiant gamtai draugiškas darbo sąlygas. Neatsilieka ir valstybinės įstaigos bei savivalda. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija taiko EMAS sistemą, kuri skatina efektyvų energijos vartojimą. LED technologijos vis plačiau panaudojamos apšvietimui, vandens suvartojimas mažinimas keičiant sanitarinius mazgus, modernizuojamas viešasis transportas, populiarėja dviračiai ir pan. Vilniaus „Oranžiniai dviračiai“ evoliucionavę į „CycloCity“ arba elektros „degalinių“ tinklas, besiplečiantis visoje Lietuvoje – tai tik keli pavyzdžiai, kaip tradicinius elementus galima sėkmingai integruoti į miesto sistemą ir taip prisidėti prie švaresnės aplinkos.