Kaip atrodys Lietuvos energetika po 10 metų?

Pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais Lietuvos energetikos sistemos strategijoje aiškiai išsiskyrė du pagrindiniai tikslai: užtikrinti energetikos sistemos nepriklausomybę nuo monopolijų, ypač priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, ir integruotis bei lygiuotis į Vakarų Europą. Nors galima teigti, kad šie tikslus didžiąja dalimi pavyko įgyvendinti, tačiau Energetikos ministerijos rengtoje Nacionalinėje energetikos strategijoje aiškiai matyti, kad vienas iš pagrindinių ateinančio dešimtmečio uždavinių bus energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas.

 

Po dešimtmečio Lietuva jau bus įgyvendinus elektros perdavimo tinklų sinchroninio prijungimo prie Europos tinklų projektus, todėl Lietuvos elektros energijos vartotojams bus užtikrinta rinkos sąlygas atitinkanti kaina, o sėkmingai įgyvendinti NordBalt-2 ir LitPol-2 projektai užtikrins nenutrūkstamą ir stabilų jungčių veikimą. Jau 2016 m. prasidėjo diskusijos ir techninių galimybių vertinimai apie planuojamus vėjo elektrinių jėgainių parkus Baltijos jūroje. Specialistų vertinimais Baltijos jūroje savo mažo druskingumo, seklumo, smėlėto dugno ir palyginus mažo banguotumo vėjo jėgaines pastatyti būtų sąlyginai nebrangu. „Achemos grupei“ priklausančios žaliosios energetikos gamintojos „Renerga“ vadovas Linas Sabaliauskas jau yra viešai išsakęs bendrovės planus statyti 300 megavatų jėgainių parką Baltijos jūroje. Ypatinga susidomėjimą rodo ir Estijos kompanija „Nejla Energia“, kurių planuojamas vėjo jėgainių parko galingumas dar ambicingesnis – 1500 megavatų.

Vėjo energejios ir apskritai visos atsinaujinančių išteklių energetikos sistemos stabilumą Lietuvoje padės užtikrinti ir praplėsta Kruonio Hidroakumuliacinė elektrinė, kuri  suteiks galimybę lanksčiai realiu laiku sureguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalansą, kuris išaugs regiono valstybėms didinant atsinaujinančių išteklių dalį elektros gamyboje.

Iki 2021 m. bendra dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) sujungs Lietuvą su bendra ES dujų rinka ir taip dar labiau diversifikuos gamtinių dujų šaltinius ir užtikrins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą. 2024 metais, pasibaigus išperkamosios nuomos sutarčiai, Lietuva planuoja nuosavybes teise įsigyti plaukiajončią SGD saugyklą „Independence“.  Visa tai sukurs tvirtą pagrindą konkurencingai regioninei dujų rinkai, kurioje Lietuva su savo infrastruktūra ir aukštos kompetencijos specialistų gausa bus tikrai svarbus žaidėjas.

Lietuva po dešimtmečio galėtų būti energetikos specialistų kompetencijos centras regione. Tikėtina, kad po dešimtečio jau jusime 2015 m. pradėto kurti SGD verslo ir mokslo klasterio darbo ir tyrimų rezultatus. Klaipėdos Universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, AB „Klaipėdos naftos“ ir AB „Vakarų laivų gamyklos“ pradėtas glaudus bendradarbiavimas sieks įtvirtinti Lietuvos  kompetencijų centrą, kuriame būtų sudarytos sąlygos vystyti ir plėtoti SGD kompetencijas, reikalingas užpildyti Lietuvoje besiformuojančią SGD verslo rinką.


Twitter Facebook