Energetinė nepriklausomybė. NordBalt jungtis

Vos tik inžinieriai atsitraukė nuo “NordBalt” - Švediją ir Lietuvą jungiančios elektros jungties – įrenginių ir užėmė stebėtojų kėdes “Litgrid” valdymo pulte, elektros kaina per savaitę nuo vasario 18-osios Lietuvoje sumažėjo 14 procentų. “Litgrid” - Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus - atstovai pranešime pridurė, kad, lyginant kainas Lietuvos rinkoje su praėjusiųjų metų rodikliais, šiemet jos net 33% mažesnės.

Daivis Virbickas, “Litgrid” generalinis direktorius ragina kol kas nedaryti skubių išvadų, kokie veiksniai lėmė tai, kad elektros kainos čiuožė žemyn. Esą, tam tikros įtakos galėjo turėti didelis kiekis Latvijos saugyklose susikaupusio vandens, kuris suka hidroelektrinių turbinas, palyginti šiltas vasaris. Tačiau p. Virbickas neabejoja, kad “NordBalt” paleidimas bandomuoju režimu yra vienas svarbiausių kainų kritimo veiksnių.

Daugiau negu 80% elektros importuojančiai Lietuvai, kiekviena galimybė prisijungti prie pigesnės rinkos yra svarbi. Pernai “NordPool” prekybos sistemos IV Švedijos zonoje elektros megavatvalandė kainavo beveik dvigubai pigiau nei Lietuvoje (atitinkamai 22,90 Eur ir 41,92 Eur). Robertas Dargis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas ta proga sakė, kad Lietuvos bendrovėms dėl aukštų energijos kainų vis sunkiau konkuruoti ne tik globalioje, bet ir Europos rinkoje.

Lietuvos energetikos ministerija pažymi, kad įsijungus į elektros perdavimo sistemą “NordBalt”, “kainos sumažėjo iki rekordinių žemumų”. Nuo pat 2013 m., kada Lietuva prisijungė prie “NordPool” - Šiaurės šalių prekybos elektra sistemos.

Mikaelis Odenbergas, “Svenska Kraftnat”, “NordBalt” jungties projekto dalininko iš švedų pusės, generalinis direktorius sako, kad Švedija buvo viena tų šalių, kurios reikalavo uždaryti Ignalinos AE Lietuvoje. “Turėjome moralinę atsakomybę ir įsipareigojimą integruoti Baltijos šalis į Europos elektros sistemą”, - pabrėžia p. Odenbergas, atsakydamas į klausimą, kaip pavyko sumažinti Švedijos elektros gamybos sektoriaus atstovų skepsį dėl jungties su Lietuva.

Diskusijos dėl jungties buvo labai sudėtingos. Šią idėją iš pradžių skeptiškai vertino Švedijos energijos gamintojai. Lietuvių bei latvių politikai veik metus negalėjo susitarti, iš kurios valstybės kranto bus tiesiamas nuolatinės srovės kabelis.

Tačiau kaip tik skandinavų politikų ir energetikų pastangomis buvo pasiektas kompromisas: buvo pakeistas pirminis “SwedLit” jungties pavadinimas į “NordBalt”, susitarta, kad kabelis į Švediją bus tiesiamas iš Lietuvos kranto, o Latvija gaus galimybių išplėtoti savo vidinius elektros perdavimo tinklus Europos Sąjungos paramos lėšomis.

D. Virbickas, “Litgrid” vadovas, pamažu užsimena, kad Lietuvai, norint visiškai integruotis į Šiaurės šalių elektros perdavimo ir prekybos sistemas jau reikia galvoti apie “NordBalt”- 2 jungtį. Dėl didesnio tiekimo patikimumo. Ir dėl didesnių srautų, jeigu Lietuvos ūkis siekia, kad elektros kainos Lietuvoje ir Švedijoje susivienodintų.

Tuo tarpu Lietuvos elektros energijos gamintojai sako, kad jų galimybės konkuruoti su pigia elektra iš Skandinavijos ne kažin kokios. “Tačiau mes nenukabiname nosies ir stengiamės žvelgti į ateitį, kuomet po trejų-penkerių metų Švedijoje bus pradėti uždarinėti pirmieji branduoliniai reaktoriai”, - sako Dalius Misiūnas, UAB “Lietuvos energija” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.


Twitter Facebook