Energetinė nepriklausomybė. LitPol Link

Lietuvos elektros energijos rinką nepriklausomybės laikotarpiu išgyveno bene daugiausiai pokyčių. Lietuvos elektros gamybos milžino Ignalinos atominės elektrinės uždarymas pavertė Lietuvą iš elektros energijos eksportuotojos į importuotoją. IAE uždarymas taip pat lėmė išaugusias elektros energijos kainą ir paspartino Lietuvos elektros tinklų integraciją į ES elektros energijos rinką. „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys tapo šios integracijos simboliais.

 

Lietuvoje vykusiems jungties statymo darbus ilgą laiką lydėjo finansavimo neapibrėžtumo grėsmė, nes darbai buvo pradėti vykdyti dar neužsitikrinus Europos Komisijos finansinės paramos, kas galėjo lemti didesnes elektros kainas vartotojams. Tiesa, bendromis „Litgrid“ ir Energetikos ministerijos pastangomis pavyko įrodyti projekto naudingumą ne tik Lietuvai, bet Švedijai, Vokietijai, Norvegijai, tad Europos Komisija patvirtino 27,4 mln. eurų (pusę projekto kaštų) finansavimą projektui. 2015 metų pabaigoje elektros biržoje „Nord Pool Spot“ buvo pirmą kartą suprekiauta elektra Lietuvą pasiekusia iš Lenkijos.

Vos pradėjus veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtims, naudą, sumažėjusių elektros kainų pavidalu, Lietuvos elektros energijos vartotojai pajuto iškart. Jungties su Lenkiją svarbą dar labiau padidino Europos Komisijos (EK) Jungtinis tyrimų centras rekomendacija, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su Vakarų Europa reikėtų sinchronizuoti per Lenkiją.

Visa „LitPol Link" elektros jungties su Lenkija galią siekia 1000 megavatų (MW). Kadangi Lietuva ir Lenkija priklauso skirtingoms sinchroninėms zonoms, jungties pajėgumą riboja šalia Alytaus įrengtas nuolatinės srovės keitiklis, kurio galia - 500 MW. Šio įrenginio technologija skirta sujungti ir suderinti skirtingais parametrais veikiančias Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas. Buvo svarstoma pastatyti antrą srovės keitiklį, tam kad būtų efektyviai išnaudojami jungties pajėgumai, tačiau Energetikos ministerijos atlikta studija parodė, kad šios investicijos atsipirktų tik 2045 metais, tuo tarpu iki 2025 metų Lietuvos elektros tinklai jau turėtų būti sinchronizuoti su Lenkija, tad šios investicijos prarastų prasmę ir neatsipirktų, taigi vyriausybės nutarimu buvo nuspręsta šių investicijų atsisakyti.

Taip pat, ruošiantis Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su Vakarų Europos tinklais būtina nauja elektros linija iki Lenkijos. „Tam, kad dirbant sinchroniniu režimu elektros sistema veiktų patikimai, Lietuva ir Lenkija turėtų būti sujungtos bent dviem linijomis - nuo metų pradžios veikiančia „LitPol Link“ ir dar viena. Išrinkti naujosios linijos maršrutą – itin atsakingas uždavinys. Linijos trasos variantai bus planuojami įvertinant žmonių gyvenamas ir lankomas vietoves, krašto ir gamtovaizdžio specifiką, aplinkos elementus tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Planuojama, kad jungtis galėtų prasidėti ties Marijampole, kur įsikurtų nauja pastotė ir tęstis iki Lenkijos sienos. Studijos rengėjai turės pasiūlyti bent keturias trasos išdėstymo alternatyvas, įvardydami, kur galėtų būti statoma naujoji Marijampolės pastotė. Planuojant jungties trasą, ją bus stengiamasi dėstyti toliau nuo žmonių gyvenamų zonų, kultūros paveldo objektų, draustinių ir kitų saugomų teritorijų.


Twitter Facebook