Atsinaujinančių išteklių energetika
Elektromobiliai Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir visame išsivysčiusiame pasaulyje, didėjantis visuomenės ekologinis sąmoningumas lemia augantį elektromobilių populiarumą. 2016 metų VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis Lietuvoje užregistruota daugiau nei trigubai naujų elektromobilių, nei prieš metus.

Plačiau
Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje: raida ir ateities perspektyvos

Jeigu remtumėmės šiuolaikine samprata, kas yra atsinaujinanti energetika, galima sakyti, kad iš sovietinės epochos Lietuva nepaveldėjo nieko, išskyrus Kauno hidroelektrinę ir malkas, kuriomis dalis namų ūkių, daugiausiai kaime, naudojo šilumai gaminti ir maistui virti.

Plačiau
Atsinaujinančių išteklių energetika: hidroenergija

Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra neįsisavinti tik mažieji hidroenergijos ištekliai. Tuo tarpu ES naujokėse šalyse vidutiniškai panaudojamas apie 40% visų hidroenergijos išteklių. Lietuvoje, atsižvelgiant į technines – ekonomines galimybes yra panaudota apie 25-35 % šių išteklių, panaši padėtis ir Lenkijoje. Tačiau, įvertinus Lietuvos absoliučius draudimus tvenkti daugelį upių  plėtrai belieka tik apie 5%.

Plačiau
Atsinaujinančių išteklių energetika. Vėjo energija

2004 metais Lietuvoje atsiradus vadinamajai VIAP (Viešuosius Interesus Atitinkančių Paslaugos) sistemai, buvo nustatyti elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo principai, kvotos ir kainos. Ši sistema leido pradėti vystyti atsinaujinančią energetiką kaip verslo šaką.

Plačiau
Atsinaujinančių išteklių energetika. Biokuras

Bėgant metams Lietuvai teko spręsti vis aktualesnes problemas, susijusias su aukštomis naftos ir dujų kainomis, dujas naudoti dujas miestų šildymui darėsi vis brangiau. Brangios dujos skatino biokuro katilų įrengimą, tam buvo panaudota ir ES finansinė parama. Be visa kita, Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, yra gerai išvystytas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis. Šalyje yra santykinai dideli biokuro, kurį galima būtų panaudoti nekenkiant gamtai, ištekliai. Lietuva yra palyginti šalto klimato šalis, o ekonomikoje vyrauja paslaugų sfera, sunkiosios pramonės praktiškai nėra. Todėl Lietuvos ūkis šilumos energijos suvartoja maždaug dvigubai daugiau, nei elektros.

Plačiau
Atsinaujinančių išteklių energetika. Saulės energija

Saulės energijos jėgaines šalyje imta vystyti 2011-2012 metais. Ją vystant Lietuvai teko susidurti su paradoksaliu reiškiniu, kaip teisėkūra ir valstybės institucijos nesuspėdavo paskui technologinį progresą. Valstybės saulės energetikos politika buvo formuojama, saulės baterijų technologijoms dar esant pakankamai brangioms, taigi valstybė, siekdama realizuoti ES direktyvas, nusprendė nustatyti labai nedidelę supirkimo iš saulės fotoelektrinių jėgainių kvotą – vos 10 MW. Tokį energijos kiekį geriau būtų pavadinti bandomuoju. Taip pat buvo nustatyta itin aukšta – apie 0,45 EUR/kWh - elektros supirkimo kaina, skaičiuojant, kad projektas gamintojui atsipirktų per 12 metų.

Plačiau