Atsinaujinančių išteklių energetika. Vėjo energija

2004 metais Lietuvoje atsiradus vadinamajai VIAP (Viešuosius Interesus Atitinkančių Paslaugos) sistemai, buvo nustatyti elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo principai, kvotos ir kainos. Ši sistema leido pradėti vystyti atsinaujinančią energetiką kaip verslo šaką.

Pirmiausiai suskubta investuoti į vėjo energetiką, o pirmasis investuotojas į nedidelę, 630 kW galios, vėjo jėgainę buvo - dabar tai kelia šypseną - Katalikų bažnyčios Kaišiadorių archivyskupijos ekonomo tarnyba. Nepaisant nedidelio pajėgumo, jėgainė „Enercon E-44“ Vydmantuose pademonstravo vėjo energijos privalumus. Analitikai paskaičiavo, kad per dešimt metų ji pagamino 16 Gwh elektros energijos, kuri leido sutaupyti beveik 1,5 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, kurias deginant į atmosferą būtų išmesta maždaug 9600 tonų anglies dvideginio.

Pirmųjų vėjo jėgainių elektra buvo 12 metų superkama stabilia 0,09 EUR/kWh kaina, ir dabar joms ateina laikas pereiti į rinkos režimą, t.y. pardavinėti savo gaminamą produkciją elektros biržoje. Vėliau buvo pradėti organizuoti leidimų statyti vėjo generatorius aukcionai. Aukcioną laimėdavo įmonė, kuri pasiūlydavo žemiausią elektros tiekimo tarifą. Paskutiniame aukcione laimėtojas pasiūlė tiekti energiją už 0,056 EUR/kWh, t.y. kaina, artima didmeninei rinkos kainai. “Yra paskaičiuota, kad jeigu Lietuvoje būtų tokiu tankiu pristatyta vėjo jėgainių, kaip Vokietijoje, jos gamintų dvigubai daugiau energijos, negu mes jos šiuo metu suvartojame. Problema yra ta, kad Lietuvoje jau išnaudota įstatymu nustatyta 500 MW kvota vėjo elektros gamybai, todėl dabar deramasi dėl jos padidinimo“, - sako Martynas Nagevičius Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016 – 2020 metų programoje numatyta iki 2020 m. padidinti suminę įrengtąją vėjo elektrinių sausumoje galią papildomais 250 MW, tam naudojant ES struktūrinių fondų paramą ir tokiu būdu nepaveikiant elektros energijos kainų vartotojams.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, 2016 m. sausį-rugsėjį šalies vėjo jėgainėse pagaminta 657 GWh elektros, tai yra 19 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį (2015 m. atitinkamai pagaminta 511 GWh). 2014 m. per pirmus tris ketvirčius vėjo jėgainių parkai pagamino 366 GWh. Taigi per dvejus metus vėjo elektrinių gamyba išaugo beveik 80 proc.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovo Aisčio Radavičiaus, vėjas visoje šalies energetikos sistemoje užima vis svarbesnę vietą. Nors dėl nedidelio gyventojų tankio kaimo vietovėse kol kas turime puikias galimybes vystyti vėjo jėgaines sausumoje, energetikos strategai numato, kad jos bus plėtojamos ir Baltijos jūroje, Lietuvai priklausančioje ekonominėje zonoje. Pasak p. Nagevičiaus, jūroje vystyti vėjo jėgainių parkus yra brangiau investicine prasme, tačiau instaliuoti galingumai veikia efektyviau, pagamina gerokai daugiau kilovatvalandžių energijos, tad kitas dešimtmetis Lietuvoje turėtų būti jūros energetikos era. Elektros jungtys su Rusija, Švedija ir Lenkija suformuoja labai palankią aplinką vėjo energetikos vystymui.


Twitter Facebook