Atsinaujinančių išteklių energetika. Saulės energija

Saulės energijos jėgaines šalyje imta vystyti 2011-2012 metais. Ją vystant Lietuvai teko susidurti su paradoksaliu reiškiniu, kaip teisėkūra ir valstybės institucijos nesuspėdavo paskui technologinį progresą. Valstybės saulės energetikos politika buvo formuojama, saulės baterijų technologijoms dar esant pakankamai brangioms, taigi valstybė, siekdama realizuoti ES direktyvas, nusprendė nustatyti labai nedidelę supirkimo iš saulės fotoelektrinių jėgainių kvotą – vos 10 MW. Tokį energijos kiekį geriau būtų pavadinti bandomuoju. Taip pat buvo nustatyta itin aukšta – apie 0,45 EUR/kWh - elektros supirkimo kaina, skaičiuojant, kad projektas gamintojui atsipirktų per 12 metų.

Tačiau technologija taip sparčiai pigo, kad kada buvo paskelbtos „žaidimo taisyklės“, paaiškėjo, kad fotoelementų kaina yra nukritusi kone trigubai ir atsipirkimo laikotarpis nuo 12 metų sumažėjo iki 3-4 metų. Tada kilo bumas, staiga labai daug žmonių sumanė investuoti į tokį patrauklų verslą. Vietoj 10 megavatų Lietuvoje buvo žaibiškai instaliuota 70 megavatų pajėgumų, o prie institucijų nutįso eilės norinčių pateikti paraišką. Supratusi, kad gali tekti supirkti ne bandomąjį, o išties juntamą energijos kiekį nenormaliai didelėmis kainomis, šalies valdžia griebėsi stabdyti procesą.

Šiuo metu, įvertinant investicinius kaštus, saulės fotojėgainių energiją galima būtų supirkinėti už 0,15 EUR/kWh – ir tai galėtų garantuoti pakankamą maržą jos tiekėjams. Tačiau apskritai ši istorija Lietuvoje vis tik paliko pėdsaką – nemažai žmonių iki šiol tebemano, kad saulės energija yra labai brangi ir kad elektros vartotojai yra verčiami permokėti už jos tiekimą. „Taigi, saulės energetika kiek stabtelėjo, bet manyčiau, labai laikinai, apskritai jos sustabdyti neįmanoma, nes saulė šviečia nuo valdžios nepriklausomai, ir technologijos irgi pinga nuo valdžios nepriklausomai“, - įsitikinęs Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas.

Tiesa, sąlygos investuoti į nedideles saulės elektrines Lietuvoje išlieka geros, administracinės sąlygos iki 30 MW galingumo jėgainėms yra aiškios ir palankios, yra sudarytos visos teisinės ir techninės sąlygos, taip pat Lietuvos įmonės jau yra sukaupusios nemažai patirties sėkmingam jėgainių įrengimui ir eksplotavimui.

Saulės energetika Lietuvoje pagimdė ir saulės fotoelementų gamybą, kuri laikoma nepaprastai perspektyvia eksporto sritimi. Šalies gamintojams, susijungusiems į Fotoelektros technologijų ir verslo asociaciją sekasi netgi nukonkuruoti Tolimųjų Rytų gamintojus ir eksportuoti savo gaminius į šį pigių technologijų regioną.

Lietuvą pasiekiantis saulės energijos kiekis yra pakankamas, kad būtų galima gaminti šiluminę energiją bei taikyti saulės architektūros principus naujiems ir renovuojamiems statiniams. Elektros energija iš saulės yra labai perspektyvi sritis, nes sparčiai vystosi technologijos, o auganti paklausa pasaulio mastu sparčiai pigina fotoelementus. Taigi, neužilgo ir Lietuvos sąlygomis fotoelektra taps ekonomiškai patraukli. Jau yra sėkmingų saulės energijos naudojimo Lietuvoje pavyzdžių: SOS vaikų kaimelis, Kačerginės vaikų sanatorija, privatūs namai, dujotiekio sistemos bei kita.


Twitter Facebook