Atsinaujinančių išteklių energetika: hidroenergija

Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra neįsisavinti tik mažieji hidroenergijos ištekliai. Tuo tarpu ES naujokėse šalyse vidutiniškai panaudojamas apie 40% visų hidroenergijos išteklių. Lietuvoje, atsižvelgiant į technines – ekonomines galimybes yra panaudota apie 25-35 % šių išteklių, panaši padėtis ir Lenkijoje. Tačiau, įvertinus Lietuvos absoliučius draudimus tvenkti daugelį upių  plėtrai belieka tik apie 5%.

 

XX a. paskutiniame dešimtmetyje Lietuvoje buvo prasidėjęs mažosios hidroenergetikos bumas. Verslininkai ėmė supirkinėti užtvankas ir įrenginėti nedidelės galios hidroelektrines. Tačiau labiau plėtoti šios energetikos šakos neleidžia itin griežti aplinkosaugos reikalavimai, draudimas tvenkti upes, taip pat kitų energetikos sektorių konkurencija.

Dabartiniu metu šalyje veikia 82 mažosios HE ir 2 didelės hidroelektrinės (Kauno HE ir Kruonio HAE).  Mažosios HE pagamina apie 68 mln. kWh elektros energijos. Tuo tarpu, Kauno HE metinė elektros gamyba siekia 330 mln. kWh.

Kauno hidroelektrinė 2008-2009 m. buvo modernizuota ir tapo  gerokai ekologiškesnė: elektrinėje įprastinė alyva pakeista nekenksmingu tirpalu, modernizuotas įrengimų sandarinimas. Modernizuojama ir kita didžioji Lietuvos hidroelektrinė – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE), kurios gamybos pajėgumo išplėtimas numatytas pastatant penktąjį 225 MW galios hidroagregatą.

Penktasis Kruonio HAE hidroagregatas bus kur kas efektyvesnis ir lankstesnis nei keturi senieji įrenginiai. Pagrindinė papildomo agregato Nr. 5 įrengimo paskirtis – kompensuoti ir subalansuoti galios deficitą energetinėje sistemoje, kai energetinėje sistemoje staigiai sumažėja elektros energijos gamyba, tame tarpe - ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių, taip pat užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros energetikos tinklais darbui sinchroniniu režimu (preliminariai 2020-2024 m.).

Kruonio HAE naujo agregato technologija parinkta atsižvelgiant į ateities energetikos tendencijas, ypatingai į atsinaujinančių išteklių plėtrą regione. Naujas Kruonio HAE agregatas suteiks galimybę lanksčiai realiu laiku sureguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalansą, kuris išaugs regiono valstybėms didinant atsinaujinančių išteklių dalį elektros gamyboje. Kruonio HAE plėtrai taip pat parankus „NordBalt“ ir „Litpol Link“ jungčių atsiradimas. Kainų skirtumas aplinkinių šalių rinkose Kruonio HAE tam tikru periodu leis ekonomiškai naudingai panaudoti galias elektros prekybai, t. y. transformuojant naktinę elektros energiją į brangesnę elektrą dienos metu.

Taip pat, atsirandant naujiems gamybos pajėgumams prognozuojama didesnė bazinė gamyba ir rezervų poreikis. Didžiąją dalį aktyviosios galios antrinio rezervo užtikrins būtent lankstūs Kruonio HAE įrenginiai. 2013 m. projektas buvo įrašytas į Europos Sąjungos (ES) bendro intereso projektų sąrašą, kuris apima regioninės reikšmės energetikos infrastruktūros projektus.


Twitter Facebook