Atsinaujinančių išteklių energetika. Biokuras

Bėgant metams Lietuvai teko spręsti vis aktualesnes problemas, susijusias su aukštomis naftos ir dujų kainomis, dujas naudoti dujas miestų šildymui darėsi vis brangiau. Brangios dujos skatino biokuro katilų įrengimą, tam buvo panaudota ir ES finansinė parama. Be visa kita, Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, yra gerai išvystytas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis. Šalyje yra santykinai dideli biokuro, kurį galima būtų panaudoti nekenkiant gamtai, ištekliai. Lietuva yra palyginti šalto klimato šalis, o ekonomikoje vyrauja paslaugų sfera, sunkiosios pramonės praktiškai nėra. Todėl Lietuvos ūkis šilumos energijos suvartoja maždaug dvigubai daugiau, nei elektros.

Šios aplinkybės sudarė puikias prielaidas investuoti į biokuro kogeneraciją. Didelis šuolis įvyko, kuomet 2006 m. Vilniuje buvo įrengta iki šiol galingiausia Lietuvoje 60 MW biokuro kogeneracinė elektrinė. Leidus šilumą į miestų tinklus tiekti ir nepriklausomiems šilumos tiekėjams komerciniais pagrindais, biokuro katilų atsirado dar daugiau.

Labai svarbu, kad biokuro katilinės Lietuvoje sukūrė iš esmės iki tol neegzistavusį biokuro ruošimo verslą, kurio metinė apyvarta  apie 150 mln. EUR, ir ji toliau auga. „Per trumpą laiką biokuro gamyba įsivažiavo kaip reikiant – paklausa augina pasiūlą, o pasiūla ir konkurencija – paklausą. Pasižiūrėkite, kokie švarūs tapo Lietuvoje miškų kirtimai, iš jų išvežama ir sunaudojama didelė dalis atliekų, kurias galima panaudoti, nepažeidus ekologinių miško apsaugos reikalavimų , t.y. tai, kas anksčiau būdavo paliekama supūti ir sunykti. Taip pat svarbu, kad šie pinigai dabar sukasi Lietuvoje, o ne, kaip anskčiau būdavo, iškeliauja į  užsienį“, - sako Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas.

Pažanga šilumos gamybos srityje Lietuvai reiškia svarbius politinius poslinkius, nes mažėja priklausomybė nuo iš Rusijos ir kitų šalių importuojamų dujų. Iš kitos pusės, lietuviai išmoko ne tik instaliuoti biokuro katilus, bet ir juos gaminti bei tiekti kitoms šalims. Įmonės, susivienijusios į asociacijos LITBIOMA Energijos gamybos įrangos sekciją gamina patikimus, efektyvius įrenginius, pasižyminčius itin geru kainos ir kokybės santykiu. Kai kurie gamintojai tiekia savo katilus ir Šiaurės šalių rinkai. Pavyzdžiui „Axis Technologies“ aktyviai bendradarbiaudama su Švedijos kompanija „Saxlund“ jau įgyvendino ne vieno biokuro katilinių projektą Švedijoje.

„Tikrai galime didžiuotis, kad Lietuvos miestuose pavyko per trumpą laiką pereiti prie vietinio kuro naudojimo – jau dabar daugiau negu 60 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvos miestuose pagaminama naudojant biokurą. Manau, greitu laiku Lietuva pasieks, kad iš jo bus gaminama daugiau nei 80 proc. centralizuotos šilumos“, - teigia p. Nagevičius. Tuo tarpu tokia moderni atsinaujinančios saulės ir vėjo energetikos šalis, kaip Vokietija, miestų šildymui vis dar beveik išimtinai naudoja gamtines dujas, tad galime džiaugtis, kad tam tikrose energetikos sferose lenkiame ir vienas iš moderniausių Vakarų valstybių.


Twitter Facebook